Abu užsimojo lazdelėmis. Sneipas suriko: Expelliarmus! Plykstelėjo raudona šviesa, ir Lokhartą baisi jėga pūste nupūtė nuo pakylos.
Tiksliai nėra žinoma, kas sukūrė šiuos kerus. Kai kurie magijos pasaulio istorikai mano, kad burtažodį sukūrė pats Merlinas, kiti teigia, kad šie kerai paplito Madagaskare XI amžiuje. Net jei tame ir yra tiesos, šie kerai nebuvo populiarūs iki 1379 m., kai Elizabet Smadžling (labiausiai tikėtina šių kerų išradėja) panaudojo juos dvikovoje.
Nuginklavimo kerai tapo Hario Poterio parašu ir būtent šiais kerais jis nugalėjo lordą Voldemortą Hogvartso mūšyje. Hario panaudoti nuginklavimo kerai atmušė Voldemorto žudymo prakeiksmą nes, susidūrus kerams, šeivamedžio lazdelė atpažino Harį kaip jos savininką ir sustiprino jo panaudotus kerus iki tiek, kad šie atmuštų Voldemorto prakeiksmą į jį patį.
Nuginklavimo kerai išmuša iš rankų tai, ką priešininkas jose laiko – dažniausiai tai būna burtų lazdelė. Sėkmingai panaudojus šiuos kerus, burtų lazdelės gale dažniausiai pasirodo raudona šviesa. Dėl to šie kerai yra lengvai atpažįstami prieš pasireiškiant jų efektui.
Nuginklavimo kerai gali nuginkluoti ir kelis priešininkus, jei šie yra labai arti vienas kito. Panaudoti kelių asmenų arba ypač galingi nuginklavimo kerai yra pajėgūs nublokšti taikinį, kartais net paliekant jį be sąmonės.